Назад к книге «Ji pavergė Aleksandrą Sterną» [Кэрол Мортимер, Кэрол Мортимер]

Ji pavergД— AleksandrД… SternД…

Carole Mortimer

JausmЕі egzotikaMilijardieriai dvyniai #2

Dviejų knygų serija „Milijardieriai dvyniai“. Antra knyga.

Tarp profesionalumo ir… meilės.

Prieš šešias savaites Aleksandras Sternas pateko į automobilio avariją ir susilaužė koją. Dabar, dideliam vyro apmaudui, tenka samdytis pagalbininkę, kuri gyventų kartu. Aleksandras labai nustemba pamatęs jam į pagalbą atvykusią moterį – rafinuotą ir be galo gundančią Samantą Smit. Lūžusi koja tikrai nesulaikys šio mergišiaus!

Nuolat flirtuojantis darbdavys silpnina Samantos pasiryžimą profesionaliai atlikti savo pareigas. Ji nori išlikti abejinga patyrusiam gundytojui, tačiau jaučia: anksčiau ar vėliau Aleksandras Sternas ją įtikins kartu praplėsti „asmeninės pagalbininkės“ funkcijas.

Carole Mortimer

Ji pavergД— AleksandrД… SternД…

Pirmas skyrius

– Darijau, suprantu, savaitės pabaigoje išvažiuoji medaus mėnesio, bet tikrai nenoriu, kad toms dviem savaitėms, kol nebūsi, prikabintum man auklę! – Ksandras susiraukęs dėbčiojo į brolį dvynį.

Е is sД—dД—jo kitoje kambario pusД—je, Ksandro apartamentuose Londone.

– Ji ne auklė, tik žmogus, kuris padės tau padaryti tai, ko kol kas negali, pavyzdžiui, nueiti į dušą, sugrįžti, nusišluostyti ir apsirengti, vairuoti.

– Turime kompanijos vairuotoją.

– Bet nėra, kas padarys visa kita, – atkirto brolis. – Arba kas paruoš tau valgyti.

– Dėl Dievo meilės, Darijau, juk praėjo jau šešios savaitės nuo kojos lūžio.

– Trijose vietose ir dar prireikė operacijos. Net pastovėti negali ilgiau nei dešimt minučių.

Darijus akivaizdЕѕiai neketino nusileisti.

Ksandras niūriai spoksojo į brolį suprasdamas, kad viskas, ką jis sako, – tiesa.

– Juk svarbiausia ne tai, ką galiu ir ko negaliu padaryti, ar ne?

GalЕі gale jis nuolankiai atsiduso.

Darijus sustingo.

– Ką turi omenyje?

– Sakau, kad nenoriu mirti. Taip, važiavau automobiliu, kai nederėjo, ir taip, tikrai suknežinau automobilį į elektros stulpą, bet, laimei, niekas daugiau nenukentėjo. Bet aš netyčia, Darijau, – kimiai pakartojo.

– Visi supyksta, Ksandrai, – švelniai pasakė Darijus.

– Mano pyktis augo kelis mėnesius.

– Žinau.

Ksandras sumirksД—jo.

– Tikrai?

Dvynys linktelД—jo:

– Tu ir dirbai, ir žaidei per smarkiai. Lyg kažko ar ko nors vengdamas.

– Daug iš to naudos.

Jei Ksandras turД—tЕі jД—gЕі, bЕ«tЕі tuojau perД—jД™s kambarДЇ.

PrieЕЎ ЕЎeЕЎias savaites jis pirmД… kartД… gyvenime suЕѕinojo turДЇs ДЇkarЕЎДЌio. Ne kokios ilgai smilkstanДЌios ugnelД—s kaip brolio, o nesuvaldomo vulkano galios, kuri nutrЕ«ko nuo pavadЕѕio ir Ksandras troЕЎko primuЕЎti kitД… vyrД… kone iki mirties.

Reikia pripaЕѕinti, kad pastarasis garsiai iЕЎkoneveikД— moterДЇ, tД… vakarД… kartu su juo atvaЕѕiavusiД… ДЇ prabangЕі Londono klubД…, priklausantДЇ broliams Sternams. Viskas Ksandrui labai priminД— vaikystД™, kai taip su jЕі motina elgdavosi tД—vas.

TaДЌiau noras prilupti ЕѕmogЕі sukrД—tД— KsandrД… iki ЕЎirdies gelmiЕі, jis savimi nebepasitikД—jo. Iki to vakaro dar nejautД— troЕЎkimo kД… nors prikulti. Net tД—vo, kuris vaikystД—je daЕѕnai karЕЎdavo kailДЇ.

Lomaksas Sternas jau dvideЕЎimt metЕі mirД™s: prisigД—rД™s nusirito nuo laiptЕі ЕЎeimos namuose Londone. DД—l jo mirties neraudojo nei Еѕmona, nei dvyniai sЕ«nЕ«s.

Lomaksas Sternas buvo ЕЎiurkЕЎtus ir peЕЎtukas, bjauraus bЕ«do.

O prieЕЎ ЕЎeЕЎias savaites Ksandras mirtinai persigando suvokД™s, kad ir jis, sulaukД™s trisdeЕЎimt trejЕі, turi tokДЇ patДЇ temperamentД….

– Kaip manai, kas šią įtampą pirmiausia sukėlė? – smalsiai sužiuro Darijus.

Ksandras nusiЕЎiepД—.

– Nežinau. Nors ne, žinau, – jo kakta išsilygino. – Prisimeni, kai prieš du mėnesius lankėmės Toronte? Prisimeni Bankų korporacijos vadovą? Ėjome vakarienės su juo ir jo žmona.

– Ir jis visą vakarą iš aukšto su ja kalbėjo, todė