Sukeisti gyvenimai
Andrea Laurence
Aistra
Sako, kad ji – Sintija Dempsi, žiniasklaidos magnato Vilio Teiloro sužadėtinė. Bet kad ir kaip stengtųsi, Sintija neprisimena ankstesnio gyvenimo ir nepažįsta prie ligoninės lovos sėdinčio vyro. Tik kūnas į jį reaguoja.
Vilis negali patikД—ti, jog Sintija taip pasikeitД—. Vietoj jДЇ iЕЎdavusios Sniego karalienД—s atsirado nuoЕЎirdi ir ЕЎilta moteris. TaДЌiau ar jis norД—tЕі vД—l patirti skausmД…, jeigu jos atmintis grДЇЕѕtЕі?
Lawrence Andrea
Sukeisti gyvenimai
Prologas
– Jūsų linijų lėktuvais daugiau neskrisiu. Ar žinote, kiek sumokėjau už bilietą? Aš labai pasipiktinusi!
Vos tik ДЇkД—lД— kojД… ДЇ lД—ktuvД… ir pasuko pirmosios klasД—s link, Adrianos ausis perskrodД— ЕЎaiЕѕus moters balsas. KeleivД— visai nesivaldД—, taДЌiau Adriana siuto tik ant savД™s, ir skrydЕѕio palydovД— jai negalД—jo padД—ti. GrДЇЕѕta namo bЕ«dama nevykД—lД—, ir niekas dД—l to nekaltas.
Teta įspėjo, kad steigti mados ir dizaino įmonę Manhatane už tėvo gyvybės draudimo pinigus – kvailas ir neapgalvotas sumanymas. Neabejojo, kad nepraeis nė metai, ir Adriana grįš į Milvokį tuščiomis kišenėmis.
LaimД—, teta nebuvo visiЕЎkai teisi. Adriana grДЇЕѕta tik po trejЕі metЕі. Kai kas vis dД—lto pavyko: ji turД—jo keletД… iЕЎtikimЕі klientЕі, bet dirbti Niujorke be pertraukos ir be vilties atsipЕ«sti siekiant iЕЎvengti skolЕі tapo nepakeliama.
Adriana ЕѕvilgtelД—jo ДЇ ДЇlaipinimo talonД… ir Д—mД— ieЕЎkoti 14B vietos, o ЕѕmoniЕі eilД— pagaliau pajudД—jo. Prie savo sД—dynД—s iЕЎsigando iЕЎvydusi, kad toji rД—ksnД— bus jos bendrakeleivД—. Moteris ЕЎiaip ne taip nurimo, bet neatrodД— laiminga. Adriana griebД— knygД…, padД—jo krepЕЎДЇ ДЇ lentynД… virЕЎ galvos ir greitai atsisД—do stengdamasi neЕѕiЕ«rД—ti ДЇ kaimynД™.
– Negaliu patikėti, kad kažkokie japonai verslininkai mane išspyrė iš pirmosios klasės ir įgrūdo į kėdę prie lango. Vos beįstengiu pajudinti rankas.
Regis, tai bus ilgiausios dvi valandos Adrianos gyvenime.
– Gal norėtumėte pasikeisti vietomis? – pasiūlė Adriana. Atrodė, kad tik tai gali ją išgelbėti. Žinoma, labiausiai norėtų išgrūsti moteriškę atgal į pirmąją klasę, bet ten nėra vietų, nebent ta sutiktų sėdėti pilotui ant kelių.
DД—l maЕѕytД—s nuolaidos viskas gerokai pasikeitД—.
– Būtų nuostabu, labai ačiū. – Moters veidas akimirksniu sušvelnėjo ir Adriana galų gale pamatė, kokia ji patraukli. Sunkus būdas beveik nekenkė grožiui. Bendrakeleivė plačiai nusišypsojo, jos dantys buvo tobulai balti, o lūpos – putlios, tad akimirką ji kažkuo priminė Adrianos motiną. Abi labai panašios: ilgi, tiesūs, žvilgantys tamsiai rudi plaukai ir ryškios žalios akys. Iš tikrųjų, bendrakeleivė – tarsi graži, tik vyresnė Adrianos sesuo. Dėvėjo brangų nepriekaištingai pasiūtą kostiumėlį. Avėjo tą sezoną madingiausius Jimmy Choo batelius.
Adriana uЕѕgniauЕѕД— netikД—tai uЕѕplЕ«dusДЇ pavydД…. Tokia moteris labiau tiktЕі bЕ«ti graЕѕiosios nuostabiosios Mirijamos Lokhart vienintele dukterimi. IЕЎ motinos Adriana paveldД—jo mados pomД—gДЇ ir gebД—jimД… siЕ«ti, bet iЕЎoriЕЎkai labiau priminД— tД—vД…: abu turД—jo nepaklusnias garbanas, o kreivokiems dantims iЕЎtiesinti jai neuЕѕteko pinigЕі.
Adriana atsisegė diržą ir pasitraukė į takelį, kad jiedvi galėtų susikeisti vietomis. Jai patiko sėdėti prie lango – teisybę sakant, turėtų gerai matyti su svajomis tolstantį Niujorką.
– Aš – Sintija Dempsi, – prisistatė moteris.
Adriana nustebo, nes manД—, kad vos tik gavusi, ko norinti, bendrakeleivД— nekreips ДЇ jД… dД—mesio. Ji ДЇkiЕЎo knygД… ДЇ priekinД—s kД—dД—s kiЕЎenД™ ir nusiЕЎypsojo, tikД—damasi, kad kaimynД— nepastebД—s kreivЕі dantЕі, kaip ji pastebД—jo tobulД… jos ЕЎypsenД….
– Aš – Adriana Lokhart.
– Nuostabus vardas. Taip gražiai atrodytų kur nors reklaminėje iškaboje Taimso aikštėje.
Arba ant dizainerio etiketД—s.
– Man ten ne vieta, bet vis tiek ačiū.
LД—ktuvas pajudД—jo iЕЎ vietos, Sintija patogiai ДЇsitaisД— ir Д—m